Autorius: Miglė Simanavičiūtė

Dailininkai drobę tapo taip pat kaip mes realybę. Tokią citatą šiandien perskaičiau viename iš smagiai nuoširdžių interneto dienoraščių. Ir čia pat susimąsčiau, kad beveik pusė interneto nuspalvinta mėlynai. Socialiniai tinklai – LinkedIn, Facebook, Twitter – ir tie mėlyni, tik skirtingų atspalvių. Mėlyna spalva versle simbolizuoja patikimumą. Gyvenime – dar ir ramybę. Kuo vartotojai šiandien labiau pasitiki ir ar tai skiriasi nuo vakar?

Kuo daugiau dalykų pasikeičia, tuo daugiau jų lieka tie patys. Taip sako šviežiu kuru marketingui pasivadinęs interneto dienoraštis (taip pat mėlynas). Autorius aptaria vartotojų pasitikėjimo žiniasklaida tyrimą ir analizuoja kuo jis kitoks. Nes šiandien mes taip pat kaip ir anksčiau skaitome spaudos pranešimus, žurnalistų straipsnius, bet mažiau jais pasitikime. Be to, atidžiau žvelgiame ir į įmonių vadovų kaip įmonių veidų komunikaciją. Aukščiausią vartotojų pasitikėjimo laipsnį užsitarnauja verslo ataskaitos, verslo straipsniai ir socialiniai tinklai. Šioje vietoje matome, kad socialiniai tinklai visgi nėra pirmoje vietoje. Taigi – ar tyrimas neobjektyvus, ar paprasčiausiai be draugo rekomendacijos norisi ir apie įmonę pačiam pasiskaityti internete daugiau? Kompleksinis sprendimas suteikia daugiau pasitikėjimo. Kuo daugiau informacijos šaltinių, tuo didesnis ir patikimumas. Bet juk toks faktas kaip ir egzistavo visais marketingo laikais. Internete platesnę žinomumo rinkos dalį pasiekti patogiau. Tyrimai sako, kad mes kaip vartotojai įmonę laikome patikima jei apie ją jau esame anksčiau girdėję tris – penkis kartus. Internete greičiau galime tai išgirsti ir penkiolika, ir penkiasdešimt kartų. Vartotojo psichologija internete kaip ir panaši. Pagrindinis patikimumo kriterijus, trumpai tariant – kai „Taip“ reiškia „Taip“, o „Ne“ reiškia „Ne“ – irgi išlieka svarbiu. Matome, kad kai kurie principai lyg ir nekinta. Keičiasi tai, kad greičiau ir artimesniu atstumu atsirandantis patikimumas gali taip pat operatyviai ir skaudžiau pakrypti į kitą pusę.

Kitas, vartotojų psichologijos dienoraštis (melsvas) sako, kad nagrinėjant vartotojų elgseną jau pats laikas būtų pamiršti klausimą „kodėl“ jie elgiasi vienaip ar kitaip, ir pradėti klausti „kaip“ mes galime prisidėti prie bendrų sprendimų. Anksčiau komunikacijos specialistai žinutėmis siekdavo prisiderinti prie vartotojų emocinio lygmens ir taip paskatinti juos veiksmui. Dabar gi einame link kitokios praktikos – veikiame iškart. Pavyzdžiui, nejaukiai jaučiatės kalbėdamas prieš auditoriją. Tradicinė psichologija siektų Jus nukreipti susimąstyti kokios priežastys tai lemia. Tuo tarpu interaktyvioji psichologija Jums siūlo galvoti kaip spręsti tokį nesklandumą – iš karto koncentruojatės į sprendimo būdus, negaišdami laiko priežasčių analizėms. Nes Jūsų vartotojas dabar stovi komunikacijos distancijos pradžioje, pasiruošęs veiksmui, o ne pabaigoje kaip patenkintas pasyvus gavėjas. Suteikdami vartotojui veiksmų laisvę, paskatinate jo savirealizaciją ir tuo pačiu gaunate efektyvų bendradarbiavimą.

Taigi visur kur tik paskaitome – mėlyna spalva. Bet prie ko čia Mėlyna Paprika? Tokia mintis man gimė žiūrint filmuką, kuriame universiteto atstovas analizuoja, kaip mes matome spalvas.  Pasižiūrėjus ir pagalvojus kad spalva, kurią matome, gali būti tam tikra iliuzija, raudona paprika gali nusidažyti mėlynai. Arba tiesiog atspindėti tą paskanintą vartotojų elgseną kaip paprastą požiūrį su šviežiais elementais. Galų gale – daugelis mėgstame saldumynus, kodėl gi nepasigaminus jų patiems, paprikos skonio? Tai siūlo interneto receptų knygutė.  Vėlgi, recepto su paprika čia neradau. Būtent todėl Jūs jau turite saldainių su paprika nišą.