Straipsnio autoriai:
Žydrūnas Sadauskas ir Ramūnas Žilionis
Kaip jau minėjau savo praeitame straipsnyje, šis rašinys yra dviejų autorių projektas. Jį besibaigiančių metų proga parengiau kartu su Ramūnu Žilioniu – žmogumi puikiai žinomu Lietuvos interneto tyruose ir vieno seniausių dienoraščių apie internetą autoriumi. Visi savo veikloje, vienokia ar kitokia forma, esame priversti susidurti su didžiuliu kiekiu kasdieninės informacijos; tokiu būdu visi galime (vieni prasčiau, kiti geriau) prognozuoti ateities tendencijas. Atitinkamai, kai kurie šiame straipsnyje nagrinėjami dalykai kai kam (pvz.: interneto profesionalams ir pan.) gali pasirodyti pažystamos „senos naujienos“, tačiau tiems, kuriuos tikrai domina interneto tendencijos ir galimybės (pvz.: į ką atsižvelgti planuojant savo veiklą internete, kokias strategijas taikyti ir pan.), tai bus koncentruota informacija padėsianti apsispręsti dėl vieno ar kito projekto perspektyvos. Dėl straipsnio dydžio, autorystės ir paprasčiausiai tam, kad nesidubliuotų turinys – straipsnį padalinome į dvi dalis: pirmoji jo dalis yra čia, na o antrąją rasite Ramūno dienoraštyje.
Žydrūnas apie pasaulį: Realybės ir virtualaus pasaulio suartėjimas.
Savo įžvalgose, aš aptarsiu Vakaruose vyraujančias tendencijas, tuo tarpu Ramūnas apžvelgs Lietuvos tendencijas; pastaroji užduotis yra pakankamai nelengva, kadangi mūsų šalyje vyksta pakankamai savotiškas tendencijų judėjimas ir jis nebūtinai visada sutampa su pasaulinėmis tendencijomis.
Taigi nuo pat pradžių. Pati pagrindinė tendencija vakaruose, vis labiau stiprėsianti 2010-aisiais, yra ribos tarp interneto ir realybės, arba tiksliau tos ribos mažėjimo, tendencija. Jau dabar turime daugiau negu pakankamai tai patvirtinančių prekių ženklų pavyzdžių. Anglų kalboje šis procesas įgijo „augmented reality“, arba kitaip – „AR“, vardą. Dėl to, visų pirma, „kalti“ išmanieji telefonai ir įvairios kitos tobulėjančios technologijos, kurias nemažai kompanijų be visa ko dar ir pradėjo integruoti . Vienu geriausiu to pavyzdžiu galėtų būti traškučių gamybos kompanija „Doritos“, pakankamai nesudėtingu būdu apjungusi internetą su realybe. „Doritos“ išleido ribotą traškučių seriją su ant įpakavimo patalpintu AR simboliu; su juo, vėliau aplankius specialų tinklapį ir pridėjus traškučių pakuotę prie interneto kameros, buvo galima parsisiųsti populiarios grupės „Blink-182” niekur negirdėtų kurinių. Kita kompanija „Home Depot“ taip pat išleido specialią, AR interaktyvumo principais besiremiančią, dovanų kortelę. Pasižiūrėkite pristatomąjį filmą, jame tikrai aiškiai atskleidžiama ši idėja. Planetoje populiariausias kavinių tinklas „Starbucks“ irgi pasidavė madai ir sukūrė Iphone „app‘są“ (aplikacija angl.), leidžiantį lengvai rasti artimiausią „Starbucks“ kavinę; ši technologija taip pat remiasi AR kodo principu. Viename savo internetinių apžvalgų straipsnių jau kalbėjau apie labai panašią technologiją – „Google“ kompanijos sprendimą panaudoti QR kodus, įgalinant klientus lengvai rasti populiariausias parduotuves bei restoranus su „Google maps“. Ne paskutinį vaidmenį AR technologijų vystymesi vaidina ir vis didėjantis socialinių tinklų populiarumas. Prie šio proceso ženkliai turėtų prisidėti ir Google Wave, bei Google Goggles.
Ramūnas apie Lietuvą: Facebook virtualios realybės invazija.
Praeiti metai pasižymėjo kaip Facebook atėjimo į Lietuvą metai. Tai būtų nieko ypatingo, tačiau Facebook pirmas pasaulinis socialinis portalas įsitvirtinęs Lietuvoje. Tai ne tik galvos skausmas nacionaliniams socialiniams portalams, bet ženklas, kad Lietuvos interneto vartotojai smarkiai mažina atsilikimą nuo statistinio pasaulio interneto vartotojo. Nors pasak Veidaknygės straipsnio rašymo dieną Facabook‘e yra užsiregistravusių 359.080 lietuvių, tačiau šis skaičius smarkiai kyla ir ateinančiais metais galiu lažintis, kad perkops 1.000.000 Lietuvos interneto (toliau Lietneto) vartotojų skaičių (net prisijungiau prie tokiu pavadinimu pavadintos Facebook grupės).
Jau šiais metais apsidžiaugiau, kad Facebook pasiekė tokią kritinę masę, kuri leidžia įtakoti valdžios sprendimus (tai parodė Kedžio įvykių atspindys šiame portale), tačiau sekančiais manau ministras pirmininkas turės skirti papildomą etatą, kuris stebėtų socialinius neramumus Facebook.com. O viskas dėl to, jog skirtingai nei visas Lietuvos internetinės žiniasklaidos dešimtukas, šis portalas niekaip negali būti įtakojamas Lietuvos valdžios. Tai savo ruoštu atveria naujus saviraiškos ir demokratijos horizontus. Tikiuos kad 2010 metais jie pasireiks tik teigiamoje plotmėje.
Kartu su naujomis bendravimo Facebook tinkle galimybėmis praeiti metai atnešė ir naują požiūrį į reklamą. Galimybė nemokamai susikurti grupę ar puslapį, bei kas dieną tiesiogiai kalbinti savo klientą daugumai marketingistų „apsuko galvą“. Šiuo metu tokie komercijos inicijuoti reklaminiai dariniai, pasislėpę po socialiniais pavadinimais, dygsta kaip žibutės kovo mėnesį. Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Verslas negali sau leisti kelis metus užsiimti vien tik socialine veikla vietoje reklamos. Sekančiais metais nemaža dalis Facebook grupių ir puslapių pradės siūlyti savo autorių paslaugas ir taip bus perpildyta vartotojų pasitikėjimo taurė. Taip kaip dabar dar vis naivų Facebook vartotoją lengvą prisivilioti į savo reklaminį darinį taip kitais metais bus sunku, jam pasiūlyti tai, kas jį domintų. Prognozuoju, kad 2010 metais reklamos Facebook sistemoje efektyvumas smarkiai kris, ir vėl bus atsigręžta į tradicines reklamos formas. Taip pat atsiras kur kas daugiau smarkiai netradicinių reklamos sprendimų Facebook sistemoje, kurie kuriami aplikacijų pagalba. Taip pat pasitarnaus Facebook plėtra ir naujai suteiktos galimybės apie kurią kalbės Žydrūnas Sadauskas .
Atėjęs sunkmetis mūsų visuomenėje davė didelį postūmį socialinei veiklai. Smarkiai ši veikla išplito tiek Facebook‘e, tiek visame Lietnete. Dar smagiau, kad jis įgavo naujų ir originalių formų. Atsirado bendras aukojimo portalas , bei aukojimo per reklamines antraštes sistema Pagalba reklama. Mane asmeniškai smarkiai nustebino menkos problemos sprendimo puslapis Neįgalieji, kuris parodo kaip smarkiai internetas gali įtakoti mūsų socialinę atsakomybę. Tikiu, kad ateinančiais metais šviesą išvys vis daugiau panašių sprendimų galinčių keisti ne tik aplinkinių, bet ir valdžios institucijų, bei valdininkų sprendimus bei darbo kokybę. Šis procesas pasaulyje vadinamas internetine demokratija. Kuri jau antrus metus smarkiai stiprėja mūsų šalyje.
Žydrūnas apie pasaulį: Mobilūs bankiniai atsiskaitymai.
Svarbus pasaulinio interneto faktorius, kuris patraukė mano dėmesį ir, manau, taps rimta tendencija ateinančiais metais, tai – bankiniai atsiskaitymai tarp dviejų asmenų, kuriuos netrukus turėtų tapti įmanoma vykdyti per ištiestos rankos atstumą . Taip, čia kalbu apie pinigų pervedimą mobiliu telefonu, tačiau galvoje turiu ne tiesioginę internetinę bankininkystę. Šiuo metu, atsiranda vis daugiau išmaniųjų telefonų siūlančių vis išradingesnius sprendimus šių telefonų išnaudojimui. Geras pavyzdys – projektas “POP Money”; naudojantis šia aplikacija, savo banko sąskaita galite susieti su mobiliu telefonu ir gautas sąskaitas apmokėti nesijungdami prie banko internete. Netgi tokie grandai, kaip “Master Card”, matydami poreikį ir galimybes, pradeda kurti sistemas leidžiančias vartotojams supaprastinti atsiskaitymo formą ir pinigus pervesti siunčiant paprasčiausią SMS. Šia linkme taip pat dirba Fargo bankas, neseniai paskelbęs apie naują galimybę mokėjimus atlikti telefonu, ir keletas kitų žinomų kompanijų. Visgi, taupydamas skaitytojo laiką, labiau norėčiau papasakoti apie su bankininkyste savo veikla nesusijusią, tačiau didžiausiu mobiliu banku pretenduojančią tapti, kompaniją. Kalbu apie kompaniją „Nokia“ – neperseniausiai rinkai pristačiusią savo naują paslaugą „Nokia Money“. Šis „Nokia“ produktas, tai – platforma naudojama pinigų pervedimui bei apmokėjimui už telefono paslaugas. Tai, ko gero, tik pradžia, kadangi kaip ir minėjau, „Nokia“ turi ambicijų tapti didžiausiu mobiliu banku. Prisiminus kokią rinkos dalį užima „Nokia“ telefonai, galima būtų teigti, jog tokios ambicijos yra pakankamai pamatuotos.
Ramūnas apie Lietuvą: Keičiasi požiūris į reklamą.
Facebook atvertos netradicinės reklamos galimybės paliko randą šalies marketingistų smegenyse. Kai prieš kelis metus dagiausiai reklamai išleidusios telekomunikacijos bendrovės rungėsi dėl naujų vartotojų, jų reklama skirdavosi tik savo žinute. Didžioji dalis sprendimų atsiremdavo į 750×100 ar kitų formatų reklamines antraštes. Tuo tarpu šių metų didžiųjų prekybos centrų kova pažėrė visą saują reklamos perliukų. Galėjome matyti ir gerų virusinio marketingo pavyzdžių ir socialumo apraiškų, tokių kaip IKI sukurtas Kalėdų stebuklas. Esu įsitikinęs, kad tas virtualios ir tikros realybės susiliejimas apie kurį kalbą Žydrūnas Sadauskas pirmus žingsnius žengs ir Lietuvoje. Kalbant tiksliau, kitais metais reklamos ir kitų medijų reklaminės kampanijos pradės pintis tarpusavyje, o ne bus atskirais media planais.
Reklamos formatų gausėjimas įtakos smarkų interneto reklamos biudžeto didėjimą ateinančiais metais. Praeitų metų viduryje per visą pasaulį nuskambėjo pranešimai, kad pirmą kartą interneto istorijoje Didžiosios Britanijos rinkoje mėnesiui reklamai internete skiriamų pinigų sumą viršijo reklamos televizijoje skiriamas lėšas. Tikrai nedrįstu prognozuoti, po kelių metų tai įvyks Lietuvoje, tačiau šiais metais smarkiausiai smuko spaudos ir radijo reklamos išlaidos, o sunkmečių beveik nepakitusi interneto dalis rodo, kad pinigai anksčiau skirti spaudai ir radijui nusėdo interneto reklamoje. 2010 metais skelbiu kovą tarp interneto ir televizijos reklamų. Drįstu prognozuoti, kad ateinančiais internetas atsikas 20 procentų televizijos biudžetų.
Interneto reklamos pardavimus gali smarkiai įtakoti ir didžiųjų portalų reklamos pardavėjų lankstumas. Šiai dienai vis daugiau agentūrų noriau kalba tiesiai su portalų reklamos pardavimų skyriais negu eina tradiciniu media planuotojų keliu. Ateinančiais metais šios galimybės dar išplatės. Jau šiandien pasiekė žinia, kad apsijungia 15minučių ir žurnalo Žmonės interneto svetainės, o tai ženklas, kad sunkmečiu lieka vis mažiau investuotojų pasiruošusių finansuoti portalų nuostolius. Prognozuoju, kad 2010 metais matysime dar ne vieną stambių puslapių susijungimą ir net gimsiančias asociacijas, kurios vienys mažesnius puslapius, taip sudarydamos galimybę išvengiant tarpininkų tiesiai iš jų pirkti reklamą. Būtent šis sunkmetis ir parodys, kurie interneto projektai tikrai pelningi.
Straipsnio tęsinį rasite Ramūno dienoraštyje paspaudę čia:
