Praeitame straipsnyje pasakojau apie “Tryvertising”, arba Bandomojo marketingo naujausias tendencijas. Šiandien norėčiau pasidalinti savo įžvalgomis apie klientų įtraukimo į jūsų verslą. Turiu omenyje tiesioginį įtraukimą į jūsų verslą. Nežiūrint į tai, kad WEB 2.0 era mažina pagreiti, nuoširdžiai manau, kad dar neišnaudojo savo potencialo iki galo. Žiūrint iš verslo ir inovacijos perspektyvos manau, kad tiesioginis klientų įtraukimas į jūsų verslą yra viena perspektyviausių verslo sričių. Susitarkime, kad vadinsime šią marketingo tendenciją: “PADARYTA KLIENTŲ”.  ”PADARYTA KLIENTŲ” – būtų galima apibūdinti kaip potencialių vartotojų įtraukimą į prekės dizaino, savybių, pardavimo arba kitus jūsų verslo aspektus sukuriant sistemą, kurioje vartotojas galėtų užsidirbti iš savo pastangų. Daug netuščiažodžiaudamas pateiksiu keletą sėkmės istorijų. Pradėkime nuo tikrų klientų įtraukimo į jūsų prekės ar paslaugos reklamą. Amerikoje tai yra labai populiaru. Sportinių batelių kompanija kreipėsi į vartotojus su prašymu sukurti naująją Converse sportinių batelių reklamos klipą. Reklaminis klipas negalėjo trukti ilgiau nei 25 sekundes. Kompanija buvo užversta reklaminių klipų pasiūlymais. Pati idėja iššaukė nemažai spaudos dėmesio ir taip reklamavo kompanijos sportinius batelius. Daugelis kompanijų po to kopijavo Converse idėją. Curent TV siūlo net 50 000 $ prizą geriausio reklaminio klipo idėjos autoriui. Master  Card kompanija kreipėsi į vartotojus su prašymu-kampanija: “Write a priceless ad“. Loreal kampanija ir daugelis kitų.

Nuo “PADARYTA KLIENTŲ” įtraukimo į reklamines kampanijas pereikime prie vartotojų įtraukimo į pačių produktų dizainą ir kitus aspektus. Ir čia mes turime didelius rinkos žaidėjus. Žymiausias, tikriausiai bus NOKIA kompanija. 2005 metais  kompanija paleido projektą “Nokia Concept lounge“. Projektas susilaukė didelės sėkmės, bet kompanijos biurokratinė mašina ir neteisingi technologiniai pasirinkimai padarė savo. O idėjų buvo pasiūlyta tikrai gražių. Kitas projektas, kurį verta paminėti, yra kavos aparatų gamybos kompanija “Nespresso”. Jų “PADARYTA KLIENTŲ” kampanija vadinosi ” “Nespresso design contest”. Kompanija klausė savo vartotojų įsivaizduoti, kaip atrodys ateities kavos aparatas. pasižiūrėkite į nugalėtojų darbus. Aš noriu šito kavos aparato.

Kitas, sektinas pavyzdys, Danijos prekybos tinklas “Albert Heijn” pasinaudodamas visomis reklamos priemonėmis (Spauda, lauko reklama ir reklama prekybos vietose) klausė savo vartotojų, ką reikėtų pakeisti jų prekybos centruose, kad apsipirkimo patirtis būtų dar malonesnė. Apklausoje sudalyvavo net 55 000 respondentų. Parduotuvių tinklą sudaro 700 (mini) parduotuvių. Buvo atrinka 700 auksinių patarimų, kuriuos kompanija stengiasi įdiegti savo parduotuvėse. Automobilių gamintojas Peugeot taip pat pasinaudojo “PADARYTA KLIENTŲ” marketingo galimybėmis ir paskelbė “Peugeot’s worldwide bi-annual Concours Design”. O čia laimėtojo sukurtas elektromobilis. Ir pabaigai marškinėlių gamintojas “Threadless‘. Tai galbūt pats geriausias “PADARYTA KLIENTŲ” įtraukimo pavyzdys. Kompanijos tinklapyje vartotojai siūlo savo marškinėlių dizainus, kiti vartotojai “balsuoja” už konkretų dizainą – pirkdami marškinėlius su konkrečiu dizainu. Dizaino autorius gauna savo dalį. Geriau ir nesugalvosi.

Dabar Jūs pagalvokite, kaip galite pritaikyti PADARYTA KLIENTŲ savo verslui!

a

Nežiūrint į tai, kad televizijos kompanijos intensyviai giriasi, kad reklama jų kanaluose yra pati efektyviausia, man asmeniškai, susidaro įspūdis, kad tiesioginė reklama vis mažiau efektyvi – lyginant kainos ir rezultato santykį. Priežasčių tam tikriausiai daugybė. Visų pirma tai reklamos kiekis – taip vadinamas “Reklamos triukšmas”. Pateiksiu visiems gerai žinomą pavyzdį. Žiūrint kino filmą per vieną iš lietuviškų kanalų, per reklaminę pauzę galite drąsiai eiti suvalgyti didelę lėkštę sriubos… Laiko užteks ir desertui. “Triukšmo” kiekis pakankamai didelis. Kita priežastis – tam tikros vartotojo psichologinės nuostatos, bet apie jas truputėlį vėliau.

Šiandien noriu Jums pristatyti naujausią reklamos (tendenciją) – TRYVERTISING (TRY – bandyti, ADVERTISING – reklamuotis). Pasaulyje atsiranda vis daugiau kompanijų, kurios savo veikloje remiasi Tryvertising reklamos modeliu. Tryvertising principas remiasi senuoju prekių pristatymo metodu, bet yra adaptuotas šių laikų tendencijoms. Daugelis reklamos specialistų sutiks, kad yra sudėtinga reklamos pagalba “priversti” vartotoją išbandyti vieną ar kitą naują produktą. Senasis metodas – vienokių ar kitokių prekių pavyzdžių dalinimas prekybos centruose, gatvėje yra vis mažiau veiksmingas dėl daugelio pavyzdžių. Pagrindinės priežastys yra vartotojo negalėjimas išbandyti produkto dabar. Vieta, kurioje dalinami pavyzdžiai, visiškai neatitinka dalinamo produkto pozicionavimo. Kitos priežastys yra vartotojų psichologija. Daugelis žmonių yra pakankamai konservatyvūs ir į naujų prekių ar paslaugų atsiradimą jo gyvenime žiūri su didele atsarga, nes tai gali sugriauti jų komforto zoną ir nusistovėjusią tvarką. Bet, tuo pačiu, kiekvienas žmogus, o ypatingai dailiosios lyties atstovės turi tokią savybę – smalsumą. Smalsumas ir yra tie vartai į potencialius vartotojus, kuriais remiasi Tryvertising marketingo-reklamos principas.

Pirmieji pionieriai šioje srityje drąsiai galėtų būti vadinama kampanija Tremor. Tremor projektas priklauso kompanijai Proctor & Gamble. Per du metus jiems pavyko surinkti 280 tūkstančių potencialių vartotojų nuo 13 iki 19 metų amžiaus, kurie aktyviai reklamavo kompanijos produktus savo bendraamžių rate. Po to atsirado tokie projektai kaip The Free Site, Freebies Planet, ir t.t. Bet čia tik produktų ragavimo perkėlimas į internetą. Naujajam, Tryvertising marketingo ir reklamos stiliui, būtų galima priskirti Mersedes Benz kompanijos partnerystę su rinktiniais viešbučiais. Viešbučiai viliojo potencialius klientus apsistoti jų viešbutyje ir siūlė galimybę pasinaudoti visiškai nauja MB mašina kaip priedu prie jų pasiūlymo. Sąmoningai buvo pasirinktas brangesnių viešbučių segmentas. Šis pasirinkimas leido labiau išgryninti potencialų klientą. Programa vadinosi “Key to Luxury”. Laimi abi pusės. Viešbutis sukuria pridėtinę vertę klientams, MB kompanija turi galimybę duoti išbandyti automobilio galimybes kitų markių mašinų vairuotojams. Neilgai trukus Maybach kompanija padarė tą patį keliuose Niujorko viešbučiuose. Tik išskirtiniai viešbučio svečiai galėjo be papildomo mokesčio išbandyti naujausią Maybach. Mini, Porsche ir kitos kompanijos taip pat išbandė šį reklamos modelį ir atsiliepimai internete sako, kad beveik visos kompanijos patenkintos rezultatais.

Tryvertysing modelis tinka daugeliui produktų sričių – ne tik automobiliams. Kita kompanija,  Vino Veniu siūlo vyno automatus. Už tam tikrą mokestį galite paragauti daug skirtingo vyno rūšių. Įsivaizduokite vyno automatą, kuriame jūs galite ragauti įvairiausių vyno rūšių už savikainą, arba net visiškai simbolišką kainą (apie 2 doleriai/eurai). Tai suteikia galimybę pristatyti vartotojams naujas vyno rūšis. Pagrindinis privalumas, kad vyno kompanijai nereikia visiškai veltui dalinti pavyzdžių tam, kad prisivilioti naujų klientų.  Kiekviename automate galima rasti net iki 100 vyno rūšių. Kitas garsus pavyzdys yra kompanija Brand Connections, kuri sujungia kompanijas, kurios nori pristatyti savo prekes su keliautojais. Kompanijos šūkis sako: “Duok išbandyti tada, kai labiausia tikėtina, kad pasinaudos! Kompanijos klientai pirmą atostogų dieną gauna dovanų krepšelį su programos dalyvių prekėmis. Yra gana didelė tikimybė, kad jie išbandys siūlomus produktus, nes yra toli nuo savo namų komforto ir saugumo. Nusiteikimas kelionei atveria vidinį norą išbandyti kažką naujo. Yra dar daugybė Tryvertisingo principus taikančių kompanijų pavyzdžių, bet taupydamas skaitytojo laiką privalau baigti savo straipsnį. Tikiuosi, kad esmę supratote?

P.S. Yra ir Lietuvoje kompanijų, kurios bando taikyti Tryvertising marketingo-reklamos modelį savo veikloje. Kalbu apie asmeninio efektyvumo sistemos mokymus “Da Vinci sistema”. Prieš pardavinėdami pagrindinius mokymus jie potencialius vartotojus kviečia į pristatomuosius seminarus už simbolinę kainą.

O dabar pasvarstykite kaip tai galite pritaikyti savo verslui.

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Šiandieną norėčiau skaitytojams plačiau papasakoti apie vieną, šiuo metu kylantį, internetinį verslą „Foursquare”. Norėčiau plačiau papasakoti apie jų sugalvota verslo modelį. Bet apie viską nuo pradžių.

“Foursquare” yra lokacijos principu paremtas socialinis tinklas. Pabandysiu keliais žodžiais paaiškinti pagrindinius principus. Kaip ir minėjau, tai yra lokacijos principu paremta mobilaus telefono aplikacija, kurios pagrindinis tikslas – susijungti su draugais, sužinoti ką jie veikia ir ką jie rekomenduoja. Aplikacijos pagalba draugai bet kuriuo metu gali matyti kur jūs esate. Tiesa, reikėtų paminėti, kad aplikacija yra integruota su Jūsų Twitter ir Facebook sąskaitomis. Kita svarbi funkcija yra Jūsų ir Jūsų draugų lankymasis viešojo maitinimo įstaigose, baruose, kavinėse, muziejuose, kino teatruose ir panašiose vietose – vienam iš jūsų kontaktų apsilankius viename ar kitame bare, muziejuje ar kitur, jis gali palikti aplikacijoje savo komentarus, kas jam patiko, o kas – ne. Kitą kartą Jums lankantis tame bare, užteks pasižiūrėti aplikacijoje ar šitą vietą rekomenduoja Jūsų draugai. Taip pat žinosite, kurių vietų geriau vengti.

Taip vadinamas “pardavimas iš lūpų į lūpas” dabar tapo mobilus. Viešojo maitinimo įstaigų lankytojai, kurie, naudojantis aplikacija, palieka komentarus, portale dar gauna ir taškų už tai. Be visa to dar yra galimybė susikurti arba pasinaudoti esamomis etiketėmis arba sukurti savo. Tas draugas, kuris dažniausiai lankosi vienoje vietoje, gali tapti tos vietos Meru. Reklaminiame video filme akcentuojama, kad, tapus tam tikros vietos meru, galima tikėtis už tai atlygio. Konkretus baras ar kavinė, vertindami Foursquare vartotojų lojalumą, siūlo išskirtinius pasiūlymus. Daugiau apie tai sužinosite apsilankę kompanijos Foursquare tinklapyje.

Manau, būtent šioje vietoje galima pereiti prie numatomo Foursquare verslo modelio. Foursquare taikosi į smulkaus verslo reklamos rinką, kuri vien Amerikoje sudaro apie 10 milijardų dolerių per metus. Ne per seniausiai Foursquare portalas pasiūlė smulkaus ir vidutinio verslo atstovams galimybę jungtis prie portalo ir reklamuoti savo verslus, teikiant išskirtinius pasiūlymus Foursquare aplikacijos naudotojams. Kol kas paslauga nemokama, bet tikimasi, kad pasiekus kritinę masę, paslauga bus apmokestinta. Aš asmeniškai manau, kad tai idealus sprendimo būdas, nes atitinka visas interneto tendencijas – pirmoje vietoje socialumas, po to prekinių ženklų įkorporavimas ir, žinoma, nauda vartotojui.

Didelį susidomėjimą smulkaus verslo reklamos rinkoje reiškia ir Google kompanija. 2005 metais jie nusipirko projektą „DodgeBall“, kurio pagrindiniai principai panašūs į Foursquare. Bet 2009 metais, pasiekus vieno milijono vartotojų skaičių, tinklapis buvo uždarytas. Pagrindinė priežastis buvo nesutarimai su idėjos autoriumi, nes ir DodgeBall, ir Foursquare idėjų autorius yra tas pats žmogus – Dennis Crowley.

Jeigu projektas ir toliau populiarės pagal dabartinę populiarėjimo kreivę, manau turėsime sektiną verslo modelį, kuris sujungia visus esamo interneto elementus – socialinius tinklus ir draugų rekomendacijas, paremtas lokacija. Lietuvoje nemažai teko matyti mini bandymų reklamuoti tik restoranus arba kažką panašaus, tačiau nemačiau nei vieno labiau pavykusio bandymo. Žinoma, išmanūs telefonai dar Lietuvoje nedominuoja, o ir portalas Facebook tik neseniai tapo populiarus. Apie Twitter net nekalbėsiu, nes jis Lietuvoje taip ir neišpopuliarėjo.

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Šių metų tendencijų apžvalgoje šiek tiek užsiminiau apie masinius projektus. Panašu, kad neapsirikau, nes randu vis daugiau patvirtinimų, kad ši tendencija ryškėja. Neužsisakinėju specialių naujienlaiškių, kuriuose būtų apžvelgiama tik ši tema, bet iš gaunamų interneto sprendimų apžvalgų akivaizdu, kad kas trečias projektas išnaudoja masių įtraukimo į procesą galimybę. Pavyzdžiu paimkime knygų rašytojų paieškos tinklapį „Tenpages.com“, kurio tikslas surasti knygų rašytojus. Be visa to, jie suteikia galimybę investuoti į būsimas knygas. Apsilankę jų tinklapyje detaliau sužinosite kaip tai veikia.

Kitas projektas, patraukęs mano dėmesį – Jungtinės karalystės projektas „Wild life near you“ („Laukinis gyvenimas šalia tavęs“), kuriame vartotojai yra ir turinio naudotojai, ir formuotojai. Dar vienas projektas, kuriame matome puikiausiai išnaudojamą masių sinergiją, yra mobilaus telefono aplikacija Block Chalk, kurios esmė yra dalinimasis bendromis problemomis su kaimynais tiesiai iš savo mobilaus telefono. Pamatėte gatvėje duobę? SMS. Dingo Jūsų kačiukas? SMS. Kaimynų skelbimų lenta egzistavo jau seniai, bet panašu, kad dabar ji tapo mobili. Be visa to, yra net aplikacija, kuri padės rasti taksi bendrakeleivį ir daugelis kitų.

Dar vienas labdaros projektas, kuriame pajungtas masių principas – Global Giving (UK) . Šio projekto esmė, kad tie, kurie aukoja pinigus, patys ir nusprendžia kam šias aukas skiria. Na o pabaigai – būsimiems internetinio verslo milijonieriams taikomas projektas – Grow VC, kurio esmė suteikti galimybę kiekvienam investuoti į būsimuosius interneto projektus, kurie galbūt vieną dieną aplenks FaceBook portalą savo populiarumu.